Technologijų bendrovė „Fima“ Lietuvos keliuose vykdys didžiausią iki šiol įgyvendintą automobilių greičio kontrolės projektą. „Fima“ iki 2008 m. lapkričio įrengs 50, o per metus – 150 greičio matuoklių, įrengs jų duomenų centrą, kompiuterizuotas darbo vietas aukštesnės pakopos policijos komisariatuose bei dešimt metų prižiūrės radarus. Projekto vertė - 48 mln. litų.
„Pateikėme sprendimą, kuris tenkina visus įrangai keliamus techninius reikalavimus ir sklandžiai veiks bet kokiu oru “, - sako „Fima“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys - „Mums, kaip technologijų bendrovei, šis projektas svarbus ir įdomus savo sudėtingumu ir perspektyvomis. Kol kas Lietuvoje kelių eismo stebėjimo sistemos tik kuriamos, o šis projektas yra esminė šalies eismo greičio matavimo sistemos dalis“. „Fima“ įrengs Vokietijos bendrovės „Multanova“ radarus „MultaRadar S580“. Siekiant užtikrinti, kad radaro parodymai būtų tikslūs ir esant -30 laipsnių temperatūrai (kaip numatyta konkurso reikalavimuose), radarai bus montuojami į to paties vokiečių gamintojo tiekiamas apsaugines dėžes, kurių viduje užtikrinama radarų darbui tinkama temperatūra, taigi greičio matuoklių parodymai bus tikslūs net prie didžiausių šalčių ir teisiškai nenuginčijami. Matuokliai fiksuoja nuo 20 iki 250 km/h greitį ir įvairius transporto priemonės parametrus: važiavimo kryptį, laiką, transporto priemonės klasę. Nustačius greičio viršijimą, šie radarai gali fotografuoti ir artėjančius, ir tolstančius automobilius. Matuoklių greičio matavimo paklaida, kai greitis siekia 100 km/h – 1 procentas. Matuoklių apsauga rūpinsis saugos kompanija. Ji, kaip ir duomenų centras, gaus pavojaus signalą, jei radaro dėžę atidaręs žmogus nepatvirtins savo legalumo.
Analogiškus bendrovės „Fima“ siūlomiems, matuoklius jau dabar sėkmingai naudoja Lietuvos policija. „Nusiskundimų, kad greičio matuokliai prastai fiksuotų pažeidėjus, neturime“, - sako Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Vytautas Černevičius. „MultaRadar S580“ radarai yra plačiai naudojami tiek Skandinavijos šalyse – Suomijoje, Islandijoje, kur žiemos dar atšiauresnės nei Lietuvoje, tiek ir Artimųjų Rytų, Afrikos bei kitose ypač karšto klimato šalyse. Vien Suomijoje šių radarų įrengta per 700, kaip ir Lietuvoje – jie įmontuoti į analogiškas apsaugines dėžes.
„Lietuvos keliuose greičio matuokliai reikalingi jau dabar, todėl „Fima“ maksimaliai sparčiai vykdys sutartinius įsipareigojimus. Tikimės, kad greičio matuokliai sudrausmins vairuotojus, skatins juos neviršyti greičio ir taip sumažins nelaimių skaičių avaringiausiose šalies vietose“ - sako „Fima“ generalinio direktoriaus pavaduotojas V.Sutkus.
Lietuvos automobilių kelių direkcija yra atlikusi studiją, kuri rodo neabejotiną greičio matuoklių svarbą kovojant su „karu“ keliuose. Užsienio šalių, pvz. Didžiosios Britanijos patirtis rodo, kad greičio matuokliai avarijų keliuose skaičių, kuriose nukenčia žmonės, leido sumažinti apie 40 procentų. Švedijoje, 30-yje kelio ruožų, kurių bendras ilgis – apie 500 km, įrengus 225 greičio matuoklius, eismo įvykių su mirtinomis pasekmėmis sumažėjo perpus, o su sunkiai sužalotais asmenimis – 25 procentais.
Povilas Narbutas, Lietuvos automobilių kelių direkcijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo pavaduotojas įsitikinęs, kad greičio radarų efektyvumas akivaizdus. „Statistika rodo, kad radarai sumažina avaringumą tose vietose, kuriose iki greičio matuoklių įrengimo jis buvo labai didelis: eismo įvykių, kuriuose nukenčia ar žūva žmonės, sumažėja net iki 100 procentų. Be abejonės radarai yra efektyvi vairuotojų drausminimo priemonė“, - sakė P. Narbutas.
Vilniuje greičio matuokliais kasmet užfiksuojama apie 7-8 tūkst. pažeidėjų, nors yra vietų kur radarai kartais užfiksuoja net 100 greičio viršijimo atvejų per vieną dieną. Greičio matuokliai puikiai veikia prevenciškai – ties jais vairuotojai prilėtina transporto priemones ir dažnai to pakanka, kad avarijų skaičius akivaizdžiai sumažėtų. Šiuo metu Vilniuje greičio matuokliai yra įrengti 40-yje vietų, Kaune – 1, Klaipėdoje – apie 15, Valstybinėse reikšmės keliuose – 12. Tiesa, realiai įrengtų radarų kiekis mažesnis, nes jie nuolat kilnojami iš vieno „inkilo“ į kitą.
Kaip rodo Lietuvos kelių automobilių direkcijos studijos, leistino važiavimo greičio viršijimą specialistai įvardija kaip pagrindinę avarijų priežastį. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad pakanka vidutinį greitį sumažinti 1 km/val. ir avaringumas išsyk sumažėja 5 procentais. Britanijos patirtis rodo, kad greičio matuokliai net iki 80 proc. leidžia sumažinti atvejų, kai greitis viršijamas daugiau kaip 20 km/val.
